Dalyvių atsiliepimai apie šokio meditaciją


Šokio meditacija pas Agnę Zinkevičiūtę labai ant žemės. Labai praktiška ir žmogiška. Nors tai skaitosi koučingas per judesį, bet jame nėra tų pozityvistinių įkyrybių, perteklinio pozityvo, NLP, „čakrų valymo“, „gerumo injekcijų“ ar panašių dalykų, kuriuos kai kurie ne visai pozityvistiniai mąstytojai suplaka į vieną. Šoki kaip išeina, kaip norisi, arba kaip pasako. Užsimerki ir judi, kaip kūnui patogiau. Kartais reikia nieko negalvoti, kartais reikia pasyviai stebėti kokias kryptis kūnas pasirenka, kaip juda erdvėje, kokia forma, o kartais reikia prisiversti daryti tai, kas neįpratsa.

Apie mus Emilija taikliai rašo savo straipsnyje.

Emilija-Trumpaite-sokio-meditacija

Emilija Trumpaitė


„Šokio meditacija man tiek gerų atradimų davė, kad negaliu net apsakyti. Koučinge viską sumąstai logiškai, susidėlioji (kas man visada labai nesudėtinga), bet šokyje ateina tiesiog suvokimas. Iš kažkur tai. Kai tau kas nors tai pasakytų, tu praleistum pro ausis ir tiek. Bet kai tai ateina iš tavęs paties, tai yra labai stipru, tai labai įtaigu ir tai jau niekada nebepaleidžia. Tai jau tampa tavo gyvenimo dalis. Kai kurie mūsų jaukaus būrelio žmonės labai pasikeitė per tuos kelis pažinties mėnesius. Pasikeitė kūno kalba, verbalinė kalba, veido mimikos, akys nušvito. Labai labai smagu :)“

Ramunė A.


„Dar prieš užsiėmimą visą dieną jaučiau energijos antplūdį. Per užsiėmimą buvo maloniai keista tiek laiko skirti sau (aplankė laimės pojūtis:-), pamiršti kasdienius rūpesčius, pajusti savo kūną, prisiminti jo poreikį judėti, šokti, susilieti su atpalaiduojančia muzika. Po užsiėmimo jaučiau atsipalaidavimą nuo įvairių įtampų, stresų, iškrovą, malonų nuovargį, jėgų, stiprybės, energijos sugrįžimą, atgavimą bei ramybės jausmą …  Ačiū!“

Agnė B.


„Aš stengiausi eiti į susitikimą besitvardydama…bet paskui prapliupau…šokau…verkiau…juokiausi…vienu metu… Agne, su tavo palaikymu ir padrąsinimu aš susitikau save…Ačiū..ačiū Tau !!!…viskas kas ten buvo…buvo taip paprasta akiai…gal net nelabai matoma…bet tuo pačiu taip didinga sielai…tikrai Dieviška…“

Eglė Akelaitytė


„Esu šios visuomenės narys, todėl ir man nesvetimi būdingi šiam laikmečiui paklydimai: gyventi itin aktyviai-dar begeriant svajoti jau apie kitą gėrimą…
Nebeina kalba apie išlikimą, o apie gerbūvio garantijas, kurios lyg ir turi priklausyti kiekvienam… o kam čia kapstytis po save… po savo išskirtinumą ar unikalumą, tai reiškia, kad būsi vienišas, nes esi kitoks… amžinas dualizmas…
Šokio meditacijoje to dualizmo nejauti, nes aplink bendraminčiai, su panašiais klausimais ir ieškojimais. Todėl nebaisu atsiverti, nebaisu pasinerti į kito žmogaus vidų, būti tokioje laukimo įtampoje, kurioje laukdamas jau dalyvauji…
Ir nebejauti ribos, aš, kitas, visata… tik viską užpildantis gaivališkas gyvenimo virsmas…
Visgi tam reikia išskirtinės aplinkos, bendraminčių, jausmo, kad nebereikia skubėti ir būti tobulai.
Ačiū Agne, kad nepavargsti tikėti, kad žmonės to ieško.“

Inga K.