Savidisciplinos galia

Savidisciplinos galia

ARBA KAIP PRISIVERSTI DARYTI TAI, KĄ REIKIA DARYTI?

Neseniai konsultavau jauną vienos įmonės vadovą, kuris skundėsi, kad vis dažniau praranda motyvaciją veikti. Žmogus pasakojo, kad neretai pavargsta siekti tikslų, kartais jam tiesiog neįdomu daryti tai, ką buvo užsibrėžęs.

Suprantu, kad šiuo sunkmečiu daugeliui iškyla ta pati problema — kaip prisiversti dirbti, kai rankos nekyla? Kaip prisiversti dirbti, kai rezultatai visiškai netenkina? Kaip prisiversti dirbti, kai aplink visus apėmusi apatija?
Nieko naujo šiame straipsnyje neišrasime. Tiesiog noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad dabar kaip niekuomet anksčiau labai svarbi savidisciplina.

Savidisciplina — tai žmogaus sugebėjimas atlikti veiksmus, neatsižvelgiant į savo emocinę būseną.

Kitaip tariant, nepaisant to, kad nenori dirbti, privalai prisiversti judėti į priekį. Nes tai, ką darai šiandien, nulems tai, ką darysi rytoj. Taigi jei šią dieną praleidi neieškodamas klientų, o gal jau kelias dienas tik „vaidini“ darbą, tai labai tikėtina, kad greitu metu išvis neturėsi ką dirbti. O šito tikrai nelinkėčiau.
Senoliai sako, kad pats sunkiausias darbas yra nieko neveikimas. Nuo jo labiausiai pavargstama! Tą pastebiu dirbdama su klientais, kurie kreipiasi į mane kaip į koučingo specialistę. Pastaruoju metu vis daugiau klientų guodžiasi, kad nieko nespėja, sunkiai koncentruoja dėmesį arba nenori nieko daryti. Dienos bėga, o darbai stovi vietoje.

Pirmiausia užduodu klausimą: „Ar žinai tiksliai, ką nori padaryti?“ Ir jei žmogus nežino, tuomet viskas aišku. Jis ir nedaro nieko, kadangi net neįsivaizduoja, ko griebtis. Tuomet dirbame, kad išsiaiškintume, ką konkrečioje situacijoje galima padaryti.

Tačiau jei gaunu atsakymą, kad žmogus puikiai žino, ką reikia daryti, bet nedaro, tuomet jau kalbu apie savidisciplinos stoką. Gera naujiena ta, kad savidiscipliną galima išsiugdyti kaip ir bet kokį kitą įgūdį. Kuo daugiau treniruositės, tuo tas įgūdis bus stipresnis. Tuo lengviau atliksite tai, kas reikalinga, tuo geresni bus rezultatai, tuo didesnis bus pasitikėjimas savimi ir geresnė nuotaika!

Sėkmingiausi pasaulio žmonės yra itin disciplinuoti. Jie be atsikalbinėjimų daro tai, kas reikalinga, ir pasiekia gerų rezultatų. Kažin ar jūsų mėgstamos sporto žvaigždės būtų žvaigždės, jei praleidinėtų treniruotes kiekvieną kartą esant blogai nuotaikai?
Nuo ko reikėtų pradėti?
Visų pirma pripažinkite faktą, kad jums trūksta savidisciplinos. Jei rytais negalite laiku atsikelti, jei dokumentai jūsų kompiuteryje saugomi be jokios tvarkos, jei nežinote, ką veiksite rytoj, jei pradedate sportuoti ir po mėnesio ar dviejų metate, jei dienos pabaigoje daug nepadarytų darbų atidedate kitai dienai, jums labai trūksta savidisciplinos. Jei gyvenime norite ką nors pasiekti, turite veikti. Vien svajodami apie pasiekimus nepasieksite jokių rezultatų. Tam, kad kryptingai veiktumėte, reikia savidisciplinos.
Kaip tapti disciplinuotam?
Nereikėtų tikėtis, kad tai įvyks per trumpą laiką. Ir nereikia tikėtis, kad tai bus itin malonus procesas. Naujo įgūdžio formavimas reikalauja atkaklumo ir ryžto. Bet, patikėkite, rezultatai, kuriuos pasieksite į savo gyvenimą pasikvietęs daugiau savidisciplinos, maloniai jus nustebins!
Teks išeiti iš komforto zonos. Aš žinau, kad komforto zonoje labai jauku ir gera. Tačiau buvimas joje ilgą laiką gali būti pražūtingas. Siūlau stengtis po mažą žingsnelį eiti komforto zonos ribos link ir ryžtingai ją peržengti. Taip užsitikrinsite tobulėjimą.
Duosiu pavyzdį. Pažiūrite į veidrodį. Tai, ką matote, jūsų netenkina. Žinote, ką reikia daryti — pradėti lankytis sporto klube. Tačiau taip gera laiką leisti prie televizoriaus ar su draugais, ar nieko neveikiant. Nesinori išeiti iš komforto zonos. Tačiau ateina diena, kai ryžtatės tai padaryti — užsirašote į sporto klubą. Nuo ko pradėsite? Ko gero, pirmiausia įvertinsite savo dabartinę būklę ir pajėgumą. Tada padedant treneriui susidarysite programą, pagal kurią per atitinkamą laiką kelsite vis didesnį svorį, nubėgsite vis daugiau kilometrų ar pan. Ir tai trunka tol, kol būsite patenkintas savo fizine išvaizda ir savijauta. Jei tuo metu sustosite, greičiausiai po kiek laiko fizinė išvaizda, o gal ir savijauta, jūsų vėl nebetenkins. Tačiau jei programą tęsite disciplinuotai, pavyks išsaugoti puikią fizinę formą. Taigi tam reikalinga savidisciplina.
Savidiscipliną galima treniruoti kaip ir raumenis. Pavyzdžiui, jei jaučiate, kad dėmesio ties viena užduotimi negalite koncentruoti ilgiau kaip 15 min., pradžioje jūsų tikslas turėtų būti kiekvieną dieną visą savaitę pradėjus vieną užduotį nesiimti kitos bent 15 min. Vėliau, kai tai jau bus lengvai pasiekiama, ilginkite koncentracijos ties viena užduotimi laiką iki 20, 25, 30 min. Iš karto nepersistenkite. Sunku būtų tikėtis, kad nuo 15 min. dėmesio koncentravimo galėtumėte peršokti prie 30 min. Eikite mažais žingsneliais, tačiau tik į priekį.
Nesilyginkite su kitais. Visuomet rasite žmonių, kurie yra daugiau arba mažiau disciplinuoti už jus. Lyginkite pats save. Ar šiandien aš labiau disciplinuotas nei vakar? Jei taip, ką dar turėčiau padaryti, kad rytoj būčiau labiau disciplinuotas nei šiandien? Ir nesiliaukite lavinti šio įgūdžio tol, kol jis taps įprastu.
Dar viena pastaba:  prieš pradėdami disciplinuotai veikti, turėkite aiškų tikslą. Be jo galite labai disciplinuotai daryti tai, ko jums gyvenime visiškai nereikia, kas neduos laukiamų rezultatų. Beje, kai turite aiškų tikslą, būtina turėti ir veiksmų planą tam tikslui pasiekti, o jau tuomet labai disciplinuotai tą planą vykdyti.
Jei nieko nedarysite, tai ir nieko neturėsite. Taigi kviečiu šiandien priimti sprendimą jau nuo rytojaus išsikelti sau aiškų tikslą, pasidaryti veiksmų planą ir atkakliai jo laikytis. Nebent labai pasikeistų aplinkybės ir tektų tą planą koreguoti — tai nėra blogai. Bet svarbiausia
nepamirškite veikti!

Agnė Zinkevičiūtė

Mokymų trenerė, koučingo specialistė, šokio judesio praktikė.

Palikite komentarą