Kvėpavimas – kiekvienam įprastas procesas.

Koučerė, sąmoningo kvėpavimo mokytoja Agnė Zinkevičiūtė įsitikinusi, kad sąmoningas kvėpavimas keičia gyvenimo kokybę ir padeda įveikti negalavimus. „Pakeitęs kvėpavimo šabloną, žmogus gali įveikti depresiją, gyvenime padaugėja sąmoningumo. Suvokiama, kur priežastis ir kur pasekmė. Nebėra staigių, neapgalvotų sprendimų. Labai sustiprėja intuicija“, – įsitikinusi pašnekovė.

Galingas įrankis – kvėpavimo technikos

Kvėpuojame visi, tačiau kvėpavimo technikos vadinamos galingu įrankiu. Ar tai tiesa?

Vadovaudamasi savo praktika, galiu sakyti, jog tai paprastas, bet labai galingas įrankis. Tą patį galėtų patvirtinti ir mano mokytojai Danas Brule bei Dalia Beata Kasmauskaitė. Visi kasdien kvėpuojame, tik nesusimąstome, kaip tai darome. Juk kai neturi žinių, kvėpuoji taip, kaip išeina. Gaila, bet kvėpuojant „kaip išeina“ neretai vargina stresas, įtampa. Be to, į kūną patenka mažiau deguonies, tad kyla įvairiausių sveikatos problemų. Su amžiumi plaučių tūris mažėja – metams bėgant menksta žmogaus aktyvumas, keičiasi cheminiai procesai. Netreniruojant plaučių išauga didesnė sveikatos sutrikimų rizika.

Sąmoningai kvėpuojant lėčiau senstama?

Bet kokiu atveju sensime natūraliai. Gyvenimo realybė – gimėme ir mirsime. Svarbu, kaip nugyvensime, kokia bus to gyvenimo kokybė. Kvėpavimas gali arba padėti, arba trukdyti. T. y. gyvenimą ilginti arba trumpinti. Nedrįsčiau teigti, jog kvėpavimu galima sulėtinti senėjimą. Tinkamai kvėpuojant organizme sužadinami savigydos procesai. Tuomet žmogus rečiau serga arba susirgęs greičiau sveiksta. Taigi, galiu sakyti, kad sąmoningai kvėpuodamas žmogus turi visas galimybes gyventi ilgiau ir sveikiau.

Ar kvėpuojant taisyklingai galima pasipriešinti COVID-19?

Manau, nė vienas kvėpavimo specialistas nedrįstų teigti, kad atitinkamas kvėpavimas gali 100 % apsaugoti nuo viruso. Drąsiai galiu teigti, kad sąmoningai kvėpuojant stiprėja imunitetas. Jei žmogus kvėpuoja taip, kaip išeina (nesąmoningai) ir imunitetas jau nusilpęs, tuomet bet koks virusas gali būti pavojingas.

Viskas, kas stiprina imunitetą (sąmoningas kvėpavimas, miegas, subalansuotas maistas, fizinis aktyvumas) užtikrina, kad virusas nepadarys organizmui tiek daug žalos, kiek nusilpusiam žmogui. Tas, kuris nepatyrė, ką reiškia dusti, susirgęs COVID-19 ir pajutęs dusulį ima stipriai panikuoti, jam tai prilygsta pasaulio pabaigai. Panikuojantis žmogus dar labiau užspaudžia kvėpavimą. Būtų paprasčiau, jei mokėtų sąmoningai kvėpuoti ir žinotų, ką reiškia pabūti be oro ilgesnį laiką, kas vyksta, kaip organizmas reaguoja į įvairius kvėpavimo ritmus ar gylius. Juk sąmoningo kvėpavimo esmė – išlavinti kvėpavimo amplitudę tam, kad būtų patogu kvėpuoti ir giliai, ir paviršutiniškai, gebėti sulaikyti ir paskui paleisti kvėpavimą, alsuoti pilvu arba krūtine vienodai patogiai. Kuo platesnė kvėpavimo amplitudė, tuo greičiau organizmas randa išeitį. Svarbiausia – išmokti sąmoningai kvėpuojant atsipalaiduoti. Tik mokytis sąmoningo kvėpavimo reikėtų ne tada, kai jau ištiko didelė bėda, o kiek anksčiau. Tuomet bus lengviau sau padėti atitinkamai kvėpuojant.

Kokių pokyčių galima tikėtis išmokus sąmoningai kvėpuoti?

Žmonės man rašo laiškus, kiek daug sveikatos problemų susitvarkė. Ir tai jokia mistika. Žmogus praplečia kvėpavimo ribas, tada – asmenines ribas, pamaitina save deguonimi iki ląstelių. Tuomet prasideda natūralūs savigydos procesai. Žmonės iškvėpuoja įtampas, atsiskleidžia natūralūs talentai, išlaisvėja kūrybiškumas, pagerėja dėmesio koncentracija, atmintis.

Bet kokiu atveju dera suprasti – gimęs žmogus įkvėpė. Išleido paskutinį atodūsį – baigėsi gyvenimas. Kiek gyvenimo telpa tarp pirmo įkvėpimo ir paskutinio iškvėpimo, priklauso nuo to, kaip žmogus naudoja kvėpavimą. Galima kvėpuoti bet kaip ir nugyventi bet kaip, o galima kvėpuoti sąmoningai. Jei kvėpavimas užspaustas, neritmingas – permuša širdis, kyla spaudimas, vyksta uždegimai, dažnai skauda galvą, sutrinka virškinimas. 

Kvėpavimas koja kojon žengia su psichika?

Kvėpavimas tiesiogiai veikia psichiką.

Ar sąmoningas kvėpavimas gali pakeisti antidepresantus?

Kai pas mane ateina žmonės, sergantys depresija arba patiriantys panikos priepuolių, turintys miego sutrikimų, dažnai jie jau vartoja vaistus. Visų jų prašau jokiu būdu iškart neatsisakyti vaistų. Kurį laiką mokomės kvėpuoti ir kryptingomis pastangomis keičiame kvėpavimo šabloną. Kai šis pasikeičia ir žmogus uoliai daro paskirtus pratimus, kvėpuoja prižiūrint specialistui, tada jau po truputį galima mažinti vaistų dozes, tik pritarus gydytojui. Žmogus, sergantis depresija, jaučia nuolatinį nuovargį, kūnas įsitempęs. Taikant kvėpavimo praktikas pašalinama įtampa, tad atslūgsta ir emocinė įtampa. Tuomet asmuo tariasi su psichiatru ir, jei šis sutinka, mažinamos vaistų dozės. Mano praktikoje nemažai klientų ilgainiui atsisakė antidepresantų.

Per kiek laiko pasiekiami tokie rezultatai?

Viskas priklauso nuo bendros organizmo būklės. Viena, kai žmogus depresija susirgo pirmą kartą gyvenime ir visai kas kita, kai suserga 10 sykį. Dažnai tokie žmonės turi lėtinių ligų, tokių kaip skydliaukės sutrikimai, astma. Todėl negalima vienareikšmiškai pasakyti, kiek laiko truks, kol bus galima mažinti psichiatro paskirtą dozę. Bet galiu teigti, kad tikrai bus galima palengva tai daryti, nes žmogus pasijus daug geriau fiziškai ir emociškai.

Daug kas priklauso ir nuo ryžto. Vienas iškart atėjęs ima ir daro, o kitas sako, kad darys, bet neatlieka gautų namų darbus (nenori, tingi, nemoka, niekuo netiki ir pan.). Tas, kuris kasdien daro paskirtus pratimus ir su manimi kvėpuoja 1–1,5 val. sesiją bent kartą per savaitę, po maždaug 2–3 mėn. pasieks pastebimų rezultatų. Nors kur kas geriau gali pasijusti ir po pirmos kvėpavimo sesijos. Tik šioje vietoje dažnai apsigaunama. Mat geriau pasijutusiam žmogui gali kilti noras visiškai atsisakyti vaistų. Nepatariu daryti staigių judesių, nes teigiamas poveikis gali trukti neilgai – galbūt kelias valandas, dienas, savaitę. Bet tai nereiškia, kad jis pasveiko. Iki depresijos yra ilgas kelias, taip ir iš jos sugrįžti į normalią būseną – ne vienos dienos ar savaitės reikalas. 

Ar daug tokių, kurie ateina, pradeda gilintis į sąmoningą kvėpavimą ir išeina?

Būna visaip. Kartais žmogus lanko, o savijautai pagerėjus tiesiog nebeateina. Tikiu, yra tokių, kuriems iš pradžių pagerėja, paskui jie krinta į duobę, tada pasitaria su psichiatru, o šis ištaria: „Taigi sakiau, kad tas kvėpavimas nieko gero tau neduos…“ Kiek žmonių, tiek istorijų. Tik reikėtų suprasti, kad pakeitus kvėpavimo šabloną (o tai įpročio reikalas), žmogus gali išlipti ne tik iš depresijos, bet ir geba sąmoningiau priimti sprendimus, gerėja santykiai, atsiranda daugiau gyvenimo džiaugsmo, energijos, darnos, sustiprėja intuicija. Jis pradeda suvokti, kur priežastis ir kur pasekmė.

Svarbu suprasti, kad sąmoningas kvėpavimas nėra vienkartinė praktika. Tą reikia daryti kasdien. Kai žmogus išmoksta, paskui apie tai nebegalvoja. Organizmas jau pripranta prie atitinkamo kvėpavimo ir neleidžia ilgai būti įsitempusiam.

Šiuolaikiniame pasaulyje – didžiulė kvėpavimo praktikų pasiūla. Kaip neapsigauti ir pasirinkti tinkamą kvėpavimo mokytoją?

Puikiai matau, kas darosi. Ypač dabar, kai dauguma veiklų persikėlė į virtualią erdvę. Išties atsirado daug „mokytojų“, nes tema paklausi – visuomenėje vyrauja stresas, baimė, įtampa. Yra ir tokių, kurie pažiūri „Youtube“, kaip sąmoningai kvėpuoti, padaro įrašus ir pardavinėja. Tas žmogus, kuris leidžia sau patikėti, jog už 1, 99 Eur gaus praktiką, padedančią sveikti arba sergstinčią nuo COVID-19, yra žemo sąmoningumo. 

Patikrinti mokytoją galima paprasčiausiai gūglinant. Ieškoti informacijos, ar jis išvis ką nors baigė, susisiekti ir paklausti, kiek turi praktikos valandų. Baigti kursus yra viena, o įgytas žinias taikyti praktiškai – visai kas kita. Juk kartais žmogus 15 m. gali turėti vairuotojo pažymėjimą, tačiau svarbiausia – kiek jis vairuoja. Taigi, reikėtų tikrinti patirtį ir rekomendacijas, domėtis, ką apie tą mokytoją kalba žmonės. Taip pat pabendrauti su juo pačiu. Juk gali būti diplomuotas ir įgijęs nemažai praktikos, tačiau pasikalbėjęs žmogus supranta, kad negali priimti informacijos. Galbūt mokytojas žemina arba taip kiša savo tiesas, kad suaugęs žmogus jaučiasi prasikaltęs tarsi pirmokas. Tikiu, kad tikras mokytojas visų pirma įkvepia ir geba sukurti erdvę mokiniui augti.

Ar yra tokių, kuriems netinka kvėpavimo praktikos?

Kartais sakoma, kad nerekomenduojama nėščioms moterims, psichikos sutrikimų, aukštą kraujospūdį turintiems žmonėms. Jei mokytojas taip rašo, vadinasi, tiesiog neturi patirties arba įgijo karčios patirties dirbdamas su tokiais žmonėmis. Tokiu atveju pas jį tikrai geriau neiti. Nėščiosios turėtų pasitarti su mokytoju, nes yra būdų, kaip kvėpuoti, kad ir joms, ir vaisiui būtų gerai. Grupinio kvėpavimo metu mokytojas turėtų būti dažniau prie besilaukiančios moters. Kalbant apie tokius psichikos sutrikimus kaip šizofrenija, bipolinis sutrikimas, įvairios psichozės, reikėtų apie tai įspėti mokytoją. Neįspėjus gali kilti keblumų, ypač jei mokytojas neturi patirties. Tiesiog sergant tam tikromis ligomis reikia imtis atsargumo priemonių. Kaip ir bet kur kitur, pvz., alergiškas žmogus atsargiau renkasi maistą.

Kokių problemų turint rekomenduotinos sąmoningo kvėpavimo praktikos?

Ypač naudingos tiems žmonėms, kuriuos kamuoja psichosomatiniai sutrikimai, t. y. sveikatos problemos, kylančios dėl nervinės įtampos. Kvėpavimas tiesiogiai veikia simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemas. Tiems, kurie skundžiasi širdies darbo sutrikimais, kurių kraujospūdis per aukštas arba per žemas. Tiesa, sergant kvėpavimo takų ligomis reikėtų itin atidžiai rinktis mokytoją. Drąsiai rekomenduočiau šias praktikas sergant depresija, nerimo sutrikimais, išgyvenant panikos atakas. Tačiau būtina klausti mokytojo, ar jis turi tokios patirties. Sąmoningas kvėpavimas padeda turint dėmesio koncentracijos problemų, jaučiant nuolatinę įtampą ar nerimą.

Turiu pabrėžti, kad sąmoningo kvėpavimo praktikos itin tinka ir sveikiems žmonėms – geresnei dėmesio koncentracijai, sklandesniam bendravimui, didesniam efektyvumui, padeda išlaisvinti kūrybiškumą, atskleisti tikrąjį potencialą.

Ar kvėpavimo praktikos tinka vaikams?

Taip, jos visiškai saugios. Tik vaikai jas turi atlikti gerokai trumpiau nei suaugusieji, derinant pagal asmenybę ir sveikatos būklę. Su vaiku reikia bendrauti kitaip, todėl svarbu rinktis šioje srityje patyrusį mokytoją.

Žurnalas Prie kavos Sveikata, 2021 Nr. 5