Kodėl bijome sėkmės?

Sakoma, kad svajoti reikia atsargiai, nes svajonės gali išsipildyti. Tarsi svajonės išsipildymo galima bijoti. Bet juk taip ir yra: mes kartais ko nors labai trokštame, o kai tai beveik pildosi, staiga išsigąstame – gal nereikia, gal vėliau…

Ramutė ŠULČIENĖ

Ilgai laukę, išsigąstame pereiti į kitą darbą, nors svajojome senąjį keisti ne kartą, ar nebenorime vykti į išsvajotą kelionę. Koučingo (konsultuojamojo ugdymo) specialistė Agnė Zinkevičiūtė sako, kad pasipriešinimas pokyčiams yra natūralus kiekvienam iš mūsų, su tuo susiję įvairūs jausmai mus lydi gan dažnai.

Pašnekovė išskiria du žmonių tipus: vieni maždaug žino arba bent įsivaizduoja, ko nori, bet pokyčių baimė juos stabdo nuo bet kokių žingsnių. Kiti nebūtinai supranta, ko nori, bet gerai žino, kad esama situacija jų visiškai netenkina. Šie žmonės nori imtis veiksmų, tik jiems ne visada aišku, kokių.

Laikas veikti

Taigi kaip įveikti baimę, nuo ko pradėti? A. Zinkevičiūtė sako, kad žmonės gali valandą pasakoti, kaip jiems blogai, tačiau kur kas sunkiau kalbėti apie tai, kaip jie norėtų gyventi, ko ketina imtis, kaip situaciją reikėtų keisti. „Visų pirma reikia nustoti savęs gailėti. Tada imtis darbo – išsiaiškinti, ko iš tikrųjų norite, kokia motyvacija to siekti, kodėl jums tai svarbu, ką turite dabar ir kaip tai turėtų pasikeisti. Galiausiai – ar tikrai to verta siekti. Jei svajojate užimti vadovaujamas pareigas, iš pradžių gerai išanalizuokite šią svajonę: pamąstykite, koks iš tiesų yra vadovų gyvenimas. Dar geriau – pasikalbėkite su tokiu asmeniu. Gali paaiškėti, jog daug laiko be šeimos, viršvalandžiai ir pasikeitęs draugų ratas yra ne tai, ko norite. O gal atvirkščiai – jums tai puikiai tinka. Tuomet ateina laikas planui: galbūt įvairiuose mokymuose reikėtų įgyti trūkstamų kompetencijų, išmokti kalbos ir pan.“, – žingsnį po žingsnio sėkmės link vardija A. Zinkevičiūtė.

Sėkmės kaina

Kai žmogus išsiaiškina, ko nori ir kaip to reikėtų siekti, jį dažnai užklumpa abejonės. Kartais  verta į jas įsiklausyti. „Už sėkmę visada reikia mokėti tam tikrą kainą. Kai gerai suprantame, kokią, galime išsigąsti, sudvejoti, ar verta. Tai svarbus apsisprendimo momentas. Jei kam nors pasirodo, kad kaina per didelė, bus per daug darbo – ką gi, vadinasi, dar ne laikas, o gal ir išvis tai ne tas kelias, kuriuo reikia eiti. Baimė iš esmės yra gerai, ji dažnai apsaugo mus nuo neprotingų žingsnių. Kita vertus, baimė stabdo. Tačiau jei noras eiti toliau sėkmės link vis tiek kirba viduje, baimę įveikti tikrai galima. Tiesiog reikia žengti pirmą žingsnį, numatytą savo plane“, – sako pašnekovė. A. Zinkevičiūtė siūlo pagalvoti, ką bus galima atrasti pakeliui į sėkmę, o ko reikės atsisakyti. Ar tai jus tenkins? „Apie sėkmės kainą mažai kas kalba“, – teigia pašnekovė.

Kalba už mus

Kai pradedame eiti savosios sėkmės link, kartais mus stabdo vidinis kritikas. Bet ar tikrai jis visada mūsų? A. Zinkevičiūtė sako, kad mumyse gali būti stipriai įsitvirtinę vaikystėje girdėtos tėvų, mokytojų, aplinkinių žmonių nuomonės ir pamokymai, kurie trukdo džiaugtis gyvenimu, verčia abejoti savimi.  „Pavyzdžiui, kai kuriems įkalta į galvas, kad tik sunkiu darbu duona uždirbama, o darbo vietos reikia laikytis įsikibus visą gyvenimą. O kodėl darbas negali būti malonus, teikti džiaugsmo? Kodėl negalima keisti profesijos? Išvykti pagyventi į kitą šalį, persikraustyti iš patogaus buto į sodybą vienkiemyje, uždirbti mažiau, bet grįžti į Lietuvą ir kasdien matytis su draugais, šeimos nariais ir t. t. Jei kas nors jums nuolat primena, kad, pabandžius gyventi kitaip, gali nepasisekti, išduosiu paslaptį – jums gali ir pasisekti, – šypsosi pašnekovė. – O ar įsivaizduojate, koks gyvenimas jūsų laukia, kai pasiseks? Neretai žmonių akyse tuomet pamatau ašaras. Tai giliai iš jų vidaus besiritančios susijaudinimo ašaros, tikros emocijos, kurios rodo, kaip žmogui tai svarbu. Aplinkinių balsai nutyla, ir žmogus pradeda eiti savo tikslo link.“

Verti tie, kurie stengiasi

Ypač daug konsultacijose koučingo specialistė sulaukia moterų, kurios jaučiasi nevertos sėkmės. Jos tiki, kad tai, ką turi dabar, yra geriausia, ką gali turėti apskritai, joms primenama, kad „kaip moteriai tau ir taip gerai moka“ ar pan. Žema savivertė, anot pašnekovės, yra vienas didžiausių stabdžių. Baimė siekti svajonių ir tapti sėkmingu žmogumi labai dažnai tiesiogiai susijusi su tuo, jog žmogus mano esantis nevertas sėkmės. Štai kodėl gyvenimo paraštėse lieka, atrodytų, protingi, išsilavinę, gabūs žmonės. „Jie netikėjo savimi, todėl jais nepatikėjo ir kiti“, – tvirtina A. Zinkevičiūtė. Mes slapta laukiame, kol mus kiti pastebės, įvertins, ką nors pasiūlys, tačiau tiesa yra ta, kad turime veikti patys. Ne atsigulę kas vakarą rožinėmis spalvomis piešti savo ateitį, ne tikėtis, kad aplinkybės kada nors susidėlios palankiai, o jų aktyviai ieškoti ar patiems susikurti.

Laikraščio eksperimentas

Tai, jog sėkmė nėra atsitiktinis palankiai susiklosčiusių aplinkybių rezultatas, nusprendė įrodyti britų psichologijos profesorius Ričardas Vaismanas iš Hartfordšyro universiteto Anglijoje. Laikraštyje jis paskelbė, kad atlieka rimtą psichologinį eksperimentą ir nori susisiekti su sėkmingais žmonėmis bei tais, kuriuos sėkmė vis aplenkia. Atsiliepė daug norinčiųjų. Su visais dalyviais mokslininkas ilgai kalbėjosi apie jų gyvenimus, pasirinkimus, vertybes. Po to paduodavo storą laikraštį ir paprašydavo suskaičiuoti visas jame esančias nuotraukas. Įdomu tai, kad viename puslapyje profesoriaus užsakymu buvo išspausdintas toks skelbimas: „Jei pamatysite šį skelbimą, praneškite apie jį eksperimentuotojui ir gausite 250 svarų atlygį.“

Rezultatas nustebino: skelbimo nepamatė beveik nė vienas žmogus, save laikęs nesėkmingu. Šie asmenys tik kruopščiai suskaičiuodavo nuotraukas ir pateikdavo mokslininkui tikslų atsakymą. Žmonės, save priskiriantys prie sėkmės lydimų, skelbimą pastebėjo gerokai dažniau. Įvertinęs pokalbius su tiriamaisiais ir laikraščio eksperimentą, R. Vaismanas padarė išvadą, kad sėkmė priklauso nuo žmogaus psichologinio nusiteikimo ir jo gebėjimo pasinaudoti aplinkybėmis. Nevykėliais save laikantys žmonės dėmesį labiau sutelkia į savo problemas. A. Zinkevičiūtė sako, kad jie gali valandą pasakoti, kaip labai jie nepasitiki savimi ar kaip stipriai nekenčia darbo. Sėkmingieji tiesiog konstatuoja problemą, o tada ieško būdų, kaip situaciją pakeisti.

Iš dangaus nenukrinta

Kol vieni netiki, kad sėkmė gali nusišypsoti ir jiems, kiti laukia sėkmės nukrintant iš dangaus. A. Zinkevičiūtė sako, kad ateina nauja karta, kuri mano, jog sėkmė yra savaime suprantamas, jiems priklausantis dalykas, ir jai pasiekti nereikia dėti jokių pastangų. „Dažnai pavydžiai kalbame apie amerikiečius, lygindami jų sėkmės ir pasitikėjimo savimi kultūrą su mūsiške. Turėtume būti atsargesni: šia amerikietiška dvasia užauginti vaikai, įsitikinę, kad jiems viskas tikrai pavyks, gali būti nepasiruošę iššūkiams. Vos atėję iš šeimos aplinkos į darželį ar mokyklą, jie jau susiduria su problemomis: pasirodo, yra ir gudresnių, ir greitesnių“, – sako A. Zinkevičiūtė. Todėl, anot pašnekovės, perdėtas pasitikėjimas nėra kelias į sėkmę, tai veikiau kelias į depresiją, susidūrus su problemomis, arba į narcisizmą.

Asmeninė svajonė

Kaip save sustiprinti, motyvuoti, siekti iki galo to, ko trokštame, nors ir bijome? „Reikėtų ne protu, o širdimi pajusti, ko iš tikrųjų norite. Pamąstyti, kokių talentų turite, ar netrūksta įgūdžių, žinių pokyčiams įvykdyti. Na, o svarbiausia – jaustis vertiems sėkmės“, – receptu dalijasi koučingo specialistė. Moteris taip pat prabyla apie didesnius – viso gyvenimo – tikslus. Ji skatina pamąstyti, kas žmonėms svarbiausia gyvenime, kokiomis vertybėmis jie remiasi darydami  pasirinkimus. Netinkamai sudėliojus prioritetus, sėkmė gali tapti ir prakeiksmu.

Viena didžiausių klaidų, anot pašnekovės, siekti svajonės, kuri nėra mūsų. „Nusižiūrėję į aplinkinius, galime užsigeisti to, ką turi ar ko pasiekė jie. Bet tai, ką kiti laiko sėkme, jums gali tapti nesėkme, nes jūs nežinote, ko jiems teko atsisakyti ir ko apskritai gyvenime jie siekia“, – įspėja A. Zinkevičiūtė.

Matuojame sėkmę

Apie skirtingai matuojamą sėkmę kalba ir Kanados psichologas Erikas Bernas. Jis žmones suskirstė į laimėtojus, pralaimėtojus ir nevykėlius. Kriterijus šiuo atveju vienas: ar, žvelgdami atgal, galite teigti, kad pasiekėte, ko norėjote. Jeigu norėjote ir pasiekėte, jūs esate tarp laimėtojų. Norėjote, siekėte, bet jus įveikė baimė – likote tarp pralaimėtojų. Norėjote kaip geriau, išėjo kaip visada – deja, priklausote nevykėlių kategorijai. Pagal šią teoriją, žmogus, kuris norėjo tapti prezidentu, bet tapo ministru pirmininku, yra pralaimėtojas. O tas, kuris norėjo užauginti tris vaikus ir tai padarė, – laimėtojas. Anot A. Zinkevičiūtės, svarbu suprasti, kad nėra sėkmės standarto. Kiekvienas turime savo laimės kelią, o pradėjus juo eiti, baimės gerokai sumažėja.

Ar esate pasirengę pokyčiams?

Bijantiems sėkmės ir nesiryžtantiems gyvenime daryti pokyčių žmonėms A. Zinkevičiūtė pateikia pasipriešinimo pokyčiams formulę.

N × V × P. Ž. > P. P.

N – nepasitenkinimas esama situacija.

V – jūsų vizija (kaip idealiu atveju norėtumėte, kad būtų).

P. Ž. – pirmas žingsnis vizijos link.

Visa tai yra daugiau nei P. P. – tai yra pasipriešinimas pokyčiams.

Jei sunku ryžtis pokyčiams, pažiūrėkite į formulę ir pagal dešimties balų sistemą įvertinkite esamą situaciją, kiek ja esate nepatenkinti. Kuo aukštesnis balas, tuo labiau netenkina esama padėtis.

Tuomet pabandykite apibrėžti viziją. Ko norėtumėte pasiekti, kad esama situacija pasikeistų į gera? Kaip naujoji situacija turėtų atrodyti idealiu atveju? Kiek iš 10 balų jai skirtumėte, kad ji jums atrodytų patraukli?
Ar žinote, kokį pirmą žingsnį reikia žengti vizijos link? Kiek jis jums aiškus? Įvertinkite balais.

Jei balai aukšti, nėra jokios priežasties bijoti pokyčių. Jūs juos tiesiog atliksite.

Jei nors vieną iš formulės sudedamųjų įvertinote mažiau nei 7 balais, veikiausiai tai ir bus ta priežastis, dėl kurios nesiryžtate pokyčiams.