Reikia laiko? Laiko YRA!

Nuolat trūksta laiko? Visur bėgi ir niekur nespėji? Jauti nuolatinę įtampą? KĄ DARYTI, kad spėtum laiku atlikti reikiamas užduotis ir turėtum pakankamai laiko poilsiui? Turi būti pasiruošęs keisti savo įpročius. O tai nėra lengva. Bet rezultatas tikrai vertas Tavo pastangų!

Nuo ko turėtum pradėti?

Visų pirma užsirašyk viską, ką darai per dieną. Taip, Tu gerai perskaitei — rašyk viską! Kiek laiko praleidi vonioje, kiek laiko pusryčiauji, kiek laiko vyksti į darbą, kiek laiko kalbi telefonu, kiek laiko praleidi susirinkimuose, kiek laiko skiri elektroniniams laiškams skaityti, rašyti, kiek laiko ilsiesi darbe ir t. t. Ir taip daryk visą savaitę, kiekvieną dieną. Atsižvelgdamas į tai, ar nori rasti daugiau laiko darbui ar poilsiui, rašyk laiką, praleistą darbe dirbant ar po darbo ilsintis, o dar geresnių rezultatų pasieksi tuomet, jei užsirašysi ištisos paros visus savo veiksmus.

Pakaks skirti savaitę laiko šiam eksperimentui, kad labai aiškiai pamatytum, kaip leidi savo laiką. Pažadu, Tu nustebsi! Pamatysi, kiek daug laiko skiri nereikšmingiems dalykams. Tuomet bus lengviau motyvuoti save keisti tam tikrus įpročius dėl to, kad atrastum savo dienotvarkėje daugiau laiko maloniems užsiėmimams.

Laikykis plano

Kitas žingsnis turėtų būti dienos planavimas. Šioje vietoje neretai išgirstu: „Aš negaliu suplanuoti savo dienos, nes mano toks neapibrėžtas darbas, kad niekuomet nežinau, kas laukia“, arba kiti man sako: „Ką jūs, aš toks užimtas, kad planuoti visai neturiu kada!“

Žinoma, Tu gali ir toliau gyventi taip, kaip gyvenai. Bet ar esi patenkintas rezultatais? Jei ne, laikas keistis.

Tyrimais nustatyta, kad 5-10 minučių, skirtų laikui planuoti, leidžia sutaupyti apie 2 val. Tavo dienos! Ar vis dar manai, kad planuoti neverta?

Tiesa, prieš pradėdamas planuoti savo laiką, turi aiškiai žinoti tikslą: ką nori pasiekti per tam tikrą laiką — mėnesį, savaitę ar dieną? Jei planuosi neturėdamas aiškaus tikslo, nauda bus minimali arba jos visai nebus. Juk nepradedi planuoti kelionės tiksliai nežinodamas, kur nori nuvykti?

Kai turi aiškų tikslą, imkis planavimo. Pirmiausia gali surašyti viską, ką nori per dieną padaryti. Rašyk atsitiktine tvarka. Paskui būtinai nuspręsk, ką tą konkrečią dieną būtinai turi padaryti ir tą (tuos) darbą (darbus) parašyk sąrašo pradžioje. Tai labai svarbu! Patikėk, žinau, kad dažniausia svarbiausia užduotis nėra pati maloniausia ir Tau kils noras ją atidėti, bet Tu juk nori keisti įpročius dėl geresnio gyvenimo? Atidėlioti svarbius darbus — įprasta žmogiška silpnybė: dangstaisi menkaverčiais darbeliais, kad tik pateisintum save, o viduje kyla nerimas, kad pagrindinė užduotis taip ir liko neatlikta. Kuo ilgiau atidėlioji, tuo kyla didesnis stresas ir nepasitenkinimas. Ar Tau šito reikia?

Prioritetų galia

Norint valdyti laiką, svarbiausia — nusistatyti prioritetus. Čia reikėtų prisiminti Pareto dėsnį, kuris teigia, kad 20 proc. Tavo atliekamų darbų duos 80 proc. norimo rezultato. Tai kodėl taip dažnai skiri laiką tiems 80 proc. darbų, kurie duoda tik 20 proc. rezultato? Leisk spėti: tie 80 proc. darbų paprastai yra lengvai atliekami, nereikalauja ypatingo Tavo dėmesio, o juos nuveikęs apgaulingai jautiesi daug padaręs. Bet rezultatai kažkodėl nedžiugina…

Taigi, kai skirstysi darbus pagal prioritetus, nepamiršk, kas Tau svarbiausia ir to imkis iš pačio ryto.

Nesiblaškyk! Vienu metu dėmesį koncentruok į vieną užduotį. Taip nuveiksi kur kas daugiau nei puldinėdamas nuo vieno darbo prie kito. Dirbk neatsitraukdamas po 1–1,5 val. ir tik tuomet daryk pertrauką.

Išmok svarbius darbus skirti nuo skubių. Svarbūs darbai yra tie, kurie artina Tave prie Tavo tikslo. Skubūs darbai paprastai tik vagia iš Tavęs laiką ir tolina Tave nuo tikslo. Prieš griebdamas daryti skubų darbą, pamąstyk, ar būtina jį atlikti tuoj pat? Kas atsitiks, jei jį atliksi po poros valandų, o gal kitą dieną? O gal gali skubius darbus patikėti kam nors kitam?

Darbo perdavimas kitam itin padeda taupyti laiką. Siūlau atiduoti ne pačias svarbiausias užduotis, nes jas, ko gero, norėsi atlikti pats, kad būtum garantuotas dėl rezultato. Svarbiausia, kad paskui nereikėtų darbo perdaryti pačiam, bet apie darbo perdavimą kitam kada nors parašysiu plačiau.

Neatidėliok! Žinau, kad dažnai, jei tik gali darbus atidėti, juos ir atidedi. Tačiau tai lyg uždelsto veikimo bomba. Kasdien atsiranda vis naujos užduotys, o ta, kurią atidėjai, laukia savo eilės, kol vieną dieną visi kaip susitarę ima iš Tavęs reikalauti rezultato, o Tu nespėji. Esi piktas ant aplinkinių, gal ir ant savęs, atsiranda įtampa, prastai miegi, sutrinka virškinimas, skauda galvą. Tu nebekontroliuoji padėties, o tai itin nemalonu.

Paprastai žmonės linkę atidėti tas užduotis, kurios yra didelės apimties, kai neaišku, nuo ko pradėti. O reikėtų kasdien bent po šiek tiek padaryti tos užduoties. Galbūt gali rasti žmogų, kuris Tau paaiškins, kaip pradėti, galbūt informaciją pats gali rasti internete ar knygose? Veik. Nelauk, kol užduotis prirems Tave prie sienos! Jei išsiugdysi įprotį svarbias užduotis atlikti laiku, išloši laiko, išvengsi įtampos, atsiras pasitenkinimas darbu.

Išmok pasakyti NE

Jei Tau nuolat trūksta laiko, o kolegos visuomet laiku baigia darbą ir švilpaudami eina namo, apsidairyk, gal Tu atlieki jų darbus? Esi tas geruolis, kuris niekuomet neatsisako padėti? Taip, Tu geras kitiems, tačiau kankini save. Kam Tau to reikia? Bijai pasakyti „ne“, nes manai, kad neturi tam teisės? Tu klysti. Visi turime teisę pasakyti „ne“. Vengi pasakyti „ne“, nes bijai prarasti kolegų pagarbą? Be reikalo. Atmink, jei žmogus nenori daryti tam tikro darbo, jis visuomet ras kitą, kuris už jį tą darbą padarys. Ar tai būtinai turi būti Tu? Blogiausiu atveju, jei žmogus neranda, kas už jį atlieka užduotį, jis tą užduotį atlieka pats. Taigi išeitis visuomet yra. Tu neprivalai dirbti kitų darbą. Na, nebent turi laisvo laiko ir tikrai nori padėti.

Daug metų nemokėjau pasakyti „ne“, bet išmokusi atradau neįtikėtinai daug laiko sau. Ir nepraradau nė vieno draugo.

Dabar prieš sutikdama padėti savęs paklausiu: ar žmogus manęs prašė padėti? Ar aš galiu padėti? Ar aš noriu padėti?

Jei atsakymas į nors vieną klausimą yra „ne“, padėti mandagiai atsisakau. Tai nereiškia, kad tapau egoiste, galvojančia tik apie save. Aš paprasčiausiai ėmiau gerbti savo laiką.

Dar vienas patarimas: „ne“ sakyk trumpai ir aiškiai. Nereikia išsisukinėti ar aiškintis, kodėl Tu negali padėti. Taip išvengsi ilgų įkalbinėjimų ir sutaupysi savo ir prašančiojo laiką.

Dabar Tu žinai bent kelis būdus, kaip sutaupyti laiko. Metas pamąstyti, kam jį skirsi.